Susipažinkite su dujomis – kriptonas

Šias dujas 1898 m. atrado mokslininkai Morris Travers ir William Ramsay, ieškodami cheminio elemento, kuris periodinėje lentelėje galėtų užimti vietą tarp helio ir argono. Išgarinus beveik visus vieno litro skystojo oro komponentus, mokslininkams liko sunkiųjų dujų mėginys. Šis dujų mėginys nebuvo tai, ko jie tikėjosi, bet, ieškodami ko nors įdomaus, jie išanalizavo šio mėginio šviesos spektrą ir rado kažką nežinomo. Jie tai vadino slaptomis dujomis, o vėliau savo atradimą įvardijo graikišku žodžiu „kryptos“, reiškiančiu „slaptas“.

Šios dujos retos, todėl jų naudojimo galimybės ribotos, tačiau, pastaruoju metu, kriptonas vis dažniau naudojamas elektros lemputėse ir energiją taupančiuose languose. Naudojant kriptoną įvairiuose šviesos šaltiniuose, lemputės dega ryškiau, ilgiau ir suvartoja mažiau energijos. Elektros srovę nukreipiant per šviesos šaltinį, kuriame yra kriptono, sukuriama balta ryški šviesa, kurioje žmonės gali aiškiau matyti. Šios dujos taip pat naudojamos kaip užpildas tarp izoliuotų stiklo plokščių ir tapo pagrindiniu energiją taupančių langų sėkmės garantu.

Kaip minėta pradžioje, Kriptonas – taip pat gimtosios Supermeno planetos pavadinimas. Komiksuose planeta sprogsta įvykus grandininei branduolinei reakcijai, kurią sukėlė nestabilus radioaktyvusis branduolys ir dėl to išsiskyrė medžiaga kriptonitas. Kriptonitas – radioaktyvūs gabalai, kurie, atrodo, yra vienintelis mirtinas dalykas Supermenui, bet kaip jis veikia mus?

Na, pirmiausia pasakytina, kad iš tikrųjų kriptonito nėra, o išgauti kokią nors kriptono dujų reakciją būtų tikrai labai sudėtinga. Kriptonas yra inertinės dujos, todėl su niekuo nesijungia, nedega ir nesukelia korozijos. Taigi, kriptonitas galbūt ir mirtinas Supermenui, bet jūs liksite saugūs!

Tekstas: Mathilda Simonsson
Foto: Shutterstock